apženyti

×apžẽnyti NdŽ 1. tr. M, KŽ apvesdinti: Reikia tas bernas apžẽnyt Mžš. Aš apžẽnytas beliūdėsiu, vaiskely beskrybausiu JV867. ^ Ženytis galvoja, bet lopeta apženys greičiau Pbs. ║ ištekinti: Apžẽnysim dukterį su juoj LzŽ. Keturias dukteris turėjo, tai ketvirtą apžẽnijo Kpr. 2. refl. Q546, R, R366, MŽ, MŽ93,491, N, NdŽ, KŽ, LzŽ vesti: Aš jau apsižẽnyjau [K]. Vedu pačią, apsiženiju R71. Tai atlikai neapsižẽnijęs Km. Kelkis, neapsižẽnysi, kap šluota apmušiu Dg. Apsižẽnijau – nekentėjo (nekentė) [žmona] visą amžių Žl. Nemisliau niekap apsižẽnyt, ale šitą į patalus suvyniotą padavė Plv. Nebuvo kam pečio kūrint, tai apsižẽnijau (juok.) Rod. ^ Anksti atsikėlęs ir jaunas apsižẽnijęs nesgailėsi JT469. Apsiženijai – vieną koją ant grabą įkėlei LTR(Ul). Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražūsi LTR(Jnš, Gdr). Kad lopetinskas apsižẽnyt, tai našlės nemirt Dglš. | tr.: Apsižẽnijo savo ūlyčios [merginą] Švnč. Apsižẽnijo ne teip sau lygią, raišą Grz. Apsižẽnyčiau mergužę – siratėlę JV158. ║ ištekėti: Apsižẽnijau ir gyvenau, ir du vaiku užauginau Alz. Apsiženyjusios moters vis nešiojo baltą skepetą Cp. Man sunku apsižẽnyt, kad žinau už kokio eit Slm. Kantaplį meti an duris, ar greit apsižẽnysi (brt.) Imb. 3. refl. susituokti: Jie apsižẽnijo abudu tarnaudami, nu tai kur dabar dėtis? Kp. Kas jau kokie biednesniai, tai be vestuvių apsižẽnija Šmn. Tai jau be piršlių jau susdraugavom ir apsižẽnijom jau Plvn. Abudu apsižẽnijom kaip stovi Kp. Apsižẽnijo su trečia, sakau, verčias kaip žydai su kumelėm Rk. Ale kap mes apsižẽnijom, kap jiej (uošviai) manę nekentė Sn. Dabar apsižẽnija, do smilga neperdegė – jau skirias Slk. \ ženyti; apženyti; atsiženyti; išsiženyti; paženyti; priženyti; suženyti